Nebenoriu prieš miegą žvaigždžių skaičiuot,
Nebenoriu knygose tavęs ieškot,
Nebenoriu tau poetų cituot.
Aš mąsčiau jau daug apie tai,
„man gana“ – sakiau ir aš, ir tu sakei.
Komplikavom viską taip, kaip amžinai,
Esi tu tai, ko negalima, ar tu matai?
Priedainis (1x)
Mano problema, kad pasąmonės kalba –
Ji kviečia eit, kur negalima, eiti ten, kur negalima,
Kviečia eit, kur negalima, eiti ten, kur negalima.
Su tavim ėjau ir daug mačiau,
Aukščio baimę šimtąkart aš pamiršau,
Bandyti lipt aukščiau aš pavargau.
Kur man dingt, sakyk, jei aš žinau,
Kad gavus progą į namus grįšiu dar greičiau,
Nei dabar aš iš jų pasprukti bandau.
Man grįžt negalima, bet aš nenustebinsiu…
Priedainis (2x)
Mano problema, kad pasąmonės kalba –
Ji kviečia eit, kur negalima, eiti ten, kur negalima,
Kviečia eit, kur negalima, eiti ten, kur negalima.
Klausyti vėl sąmonės
Atrodo be šansų man,
Supančiota noro vėl
Skaičiuoti žvaigždes iš vien.
Eilės apie tave,
Atrodė man jų gana,
Juokies, kad žinai mane
Ir tai dar ne pabaiga.
Priedainis (2x)
Mano problema, kad pasąmonės kalba
Ji kviečia eit, kur negalima, eiti ten, kur negalima,
Kviečia eit, kur negalima, eiti ten, kur negalima.
Parašykite komentarą