Valdas Lacko – Gyvas esu

Apsiniaukęs dangus saulei tekėti leido,
Vėlei aš sugrįžtu prie tavo užmiršto veido.
Meilės pasiilgus mano širdis,
Atrakina užrakintas duris.

Jau galiu kapituliuot,
Sudėjęs ginklus savo širdį atiduot.

PR.:
Noriu gyventi, noriu tikėt.
Ačiū, kad galiu mylėt – širdis pilna jausmų – gyvas esu.
Mano kelias į tave, pasiklydęs erdvėje,
Laiko glėbyje, atsimerkti sapne.

Atšilusi žemė, sušilę jausmai,
Ką gi tu su manimi darai?
Kai mintimis pas tave grįžtu,
Pasiilgtą ramybę ir vienatvę randu.

Jau galiu kapituliuot,
Sudėjęs ginklus savo širdį atiduot.

PR.:
Noriu gyventi, noriu tikėt.
Ačiū, kad galiu mylėt – širdis pilna jausmų – gyvas esu.
Mano kelias į tave, pasiklydęs erdvėje,
Laiko glėbyje, atsimerkti sapne.

Įrašo “Valdas Lacko – Gyvas esu” komentarų : 1

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *