Meilės dėlionė
pradžia – pabaiga
gražiausia svajonė,
jog myli tu mane.
Mes tik prasilenksim
tiek laiko gana,
kad mano dienos virstų
juodai balta drama.
Pried.
Mylėt tave
pralošti visą save
Glamonės nakty, vienatvė ryte,
kodėl, kodėl taip skaudžiai ir vėl?
Jokių pažadų,
lengvumas šalia
bet nuoskaudos verias
ilga grandine.
Mes tik prasilenksim
tiek laiko gana
Svajonę uždusinti,
įskaudinti mane
Myli nemyli, dėlionė baigta
tau lengvas išėjimas, man žarijos delne.
Mes tik prasilenksim
tiek laiko gana
kad gilios žaizdos liktų…
dar išbučiuok mane…
Tu man nebe tas,
Aš tau nebe ta,
tai vis gi kodėl taip gera drauge?
Parašykite komentarą