Bėk su manim, bėk su manim, bėk
Bėk su manim, bėk su manim, bėk
Bėk, bėk, bėk, bėk nuo manęs
Bėk, bėk, bėk, bėk nuo manęs
Notifikuoti apie okupuotą žemę,
Detonuoti kūnai sotūs, kol besočiai vemia,
Kol jie dėsto simuliavę, jų tuštybė turi alibi,
Tol aš dirbu naktimis, kad dienomis vaidint bedarbį.
Kurį taip sunku mylėt ir taip lengva nekęst,
Jeigu tu meldies mašinoms, bėk nuo manęs,
Kai mes patys tuo nebetikim, tada skamba viskas,
Aš ne daugumoj, bet pakeičiu playlistus.
Bėgu į tuštumą, bandau užpildyt ją,
Vos tik užpildžius, viduje gimsta nauja,
Skaitau gyvenimą, laikas rašo veiduose,
Mano ego niekada netilpo spaudoje.
Ten kur kopijuoti šunys, didmiesčio gyvatės.
Iškamšos be stimulo, jie giria save patys,
Aš pripratęs prie ikonų apgailėtinais balsais,
Numylėtinių sintetinių, kompiuteriais tuščiais.
Bėk su manim, bėk su manim, bėk
Bėk su manim, bėk su manim, bėk
Bėk, bėk, bėk, bėk nuo manęs
Bėk, bėk, bėk, bėk nuo manęs
Produktyvūs objektyvuose, viduje tušti,
Ten kur topless antilopės, šokiai neišvengiami,
Dainos apie nieką, galime kalbėt ilgai,
Bet aš bėgu į erdves, kurių tu net nematai.
Ne viskas buvo tikra, ne viskas buvo svarbu,
Mažuose čekiuose telpa gana per daug valandų,
Neturim laiko gailėtis, derėtis su likimu,
Dar vakar buvę iššūkiai šiandieną man nuobodu.
Parašykite komentarą