Šaltoj širdy tu man uždegei ugnį
Ir nors mane godžiai traukė bedugnė, aš
Buvau ten svečiuos tik
Kas kartą, kai vaidinau abejingą
Tai buvo kaukė, man kaukės patinka, bet….
Su tavim aš keičiuosi
Neišeik, dar pabūk
Aš tau atskleisiu paslaptis visas
Neleisk atsibusti iš sapno
Jis saldesnis už tikrovę kur kas
Neišeik, dar pabūk
Šią naktį visos žvaigždės švies ryškiau
Ką žinojai, pamiršk
Aš tau dar neviską pasakiau…
Tau nesakiau, kaip jaučiausi tą kartą
Kai išgirdau tavo lūpom ištartą
„Mums drauge būt nelemta”….
Apmąsčiau nuodugniai bendrą vaizdą
Ir keičiau, ką galėjau pakeisti, kad
Tu suprastum jog verta.
Parašykite komentarą