Ironvytas ir Dallasas – Neleisk tavęs nekęst

Tu vėl sakai nenori, man velniškai to reikia
Tu taip įpratus žaisti, atėjo laikas keistis
Tai nebegali tęstis, aš pradedu nekęst Tavęs
Sakyk man visą tiesą, galbūt tai ves į šviesą.

Tu vėl sakai nenori, man velniškai to reikia
Tu taip įpratus žaisti, bet atėjo laikas keistis
Tai nebegali tęstis, aš pradedu nekęst Tavęs
Sakyk man visą tiesą, galbūt tai ves į šviesą.

Tu sakai nenori, aš sakau nereikia,
Kaip ir viskas baigta, bet Tau patinka žaisti
Tu kaltini viską, bet savo kaltes dažniausiai užmiršti
Palieki man viltį, kad pasiilgus tik galėtum sugrįžti
Aš nepratęs dalintis – ne,
Bet jau buvau pasiryžęs
Tik tos melo, pavydo lenktynės tai – paskutinis spyris
Buvo, nebuvo, nenoriu to gruzo, kuris juos nužudo
Sakai svarbu nuoširdumas, tokia siela ne kūnas.

Palikim tas pasakas, palikim jas vaikams,
Kam tie žaidimai, jau pamiršk mane visam.
Kai Tau reikia visų, bet kažkodėl dar ir manęs
Man to nesuprast, sustok neleisk Tavęs nekęst.

Palikim tas pasakas, palikim jas vaikams,
Kam tie žaidimai, jau pamiršk mane visam.
Kai Tau reikia visų, bet kažkodėl dar ir manęs
Man to nesuprast, sustok neleisk Tavęs nekęst.


Tu vėl sakai nenori, man velniškai to reikia
Tu taip įpratus žaisti, atėjo laikas keistis
Tai nebegali tęstis, aš pradedu nekęst Tavęs
Sakyk man visą tiesą, galbūt tai ves į šviesą.

Tu vėl sakai nenori, man velniškai to reikia
Tu taip įpratus žaisti, bet atėjo laikas keistis
Tai nebegali tęstis, aš pradedu nekęst Tavęs
Sakyk man visą tiesą, galbūt tai ves į šviesą.

Moterys katės, Tavo devynios gyvybės,
Tai devyni gyvenimai sykių, susipynę į rykštę

Gal kenti ir pati pasimetus esi
Ir taip gyvent nebenori
Atiduodu Tau savo, imk aukoju, šuolis nuo stogo
Pasiduoti ne man, ne, tai sakai reikia kovoti
Bet, kai kaukę po kaukę randi ar verta ar noriu imu abejoti
Tušas nubėgęs, ir bėgi nuodėmę plauti į dušą
Bet tos dėmės ant dūšios palieka ją tuščia

Palikim tas pasakas, palikim jas vaikams,
Kam tie žaidimai, jau pamiršk mane visam.
Kai Tau reikia visų, bet kažkodėl dar ir manęs
Man to nesuprast, sustok neleisk Tavęs nekęst.

Palikim tas pasakas, palikim jas vaikams,
Kam tie žaidimai, jau pamiršk mane visam.
Kai Tau reikia visų, bet kažkodėl dar ir manęs
Man to nesuprast, sustok neleisk Tavęs nekęst.

Įvertink!

5 žvaigždučių vertinimas - kairėje pusėje!

Vidurkis: 1.8 / 5. Vertinimų skaičius: 5

Dar nėra vertinimų

Įrašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *