Ir vėl dėl nieko tu pyksti
Ir vėl dėl nieko verki
Kodėl mes negalim be tokių dalykų palikt praeity
Ir vėl dėl nieko tu rėki
Ir vėl dėl nieko šauki
Kodėl laimingiausias žmogus aš esu tik tai kai tu miegi
Eilinė ofise diena
Tu vėl nuo pat ryto vėl pykta
Duris išėjusi trenkei,
Kad nekenti man pasakei
Tiek pykčiu permirkę žandai
Oi kokie žandai
Raudoni lyg gėlių žiedai
Gėlių žiedai
Pavydo raukšlės ant kaktos
Tau ant kaktos
Žiūrėk kuo tu pavirtai
Tu pavirtai
Ir vėl dėl nieko tu pyksti Tu pyksti
Ir vėl dėl nieko verki Tu verki
Kodėl mes negalim be tokių dalykų palikt praeity
Ir vėl dėl nieko tu rėki Tu rėki
Ir vėl dėl nieko šauki Tu šauki
Kodėl laimingiausias žmogus aš esu tik tai kai tu miegi
Kodėl tu ant manęs varai
Kai vakar grįžęs virtai
Turėjom valgyt pas uošvius
Neatsakei į skambučius
Virtuvėje indai palikti
Palikti
Salione du draugai girti
Draugai girti
Galbūt prieš kaltinant mane
Tu mane
Pasižiūrėk tu į save.
Parašykite komentarą