Aš gyvenau šioje žemėje tarsi klajūnas
Skambant gitaroms dainas dainavau
Manęs tėviškėlė nepriglaudė nei puikūs rūmai
Taip ir keliaučiau sau amžinai
Bet vieną kart, ją pamačiau, Ryto aušros spinduliuos
Kam tave sutikau, mėlynake lietuvaite
Kam karštai pamilau geltonkasę karalaitę
Ir kokiais tais kerais, meilės pinklėm apžavėjai
Kam slaptais burtais tu mano širdį pakerėjai.
Aš be tavęs kaip medis be lapų džiūstu
Jaučiuosi tarsi dangus be debesų
Dabar vienumoj kaip saulė be spindulių dūstu
Aš be tavęs gyventi negaliu.
Bet vieną kart, ją pamačiau ,Ryto aušros spinduliuos
Kam tave sutikau, mėlynake lietuvaite
Kam karštai pamilau geltonkasę karalaitę
Ir kokiais tais kerais, meilės pinklėm apžavėjai
Kam slaptais burtais tu mano širdį pakerėjai.
Kam tave sutikau, mėlynake lietuvaite
Kam karštai pamilau geltonkasę karalaitę
Ir kokiais tais kerais, meilės pinklėm apžavėjai
Kam slaptais burtais tu mano širdį pakerėjai.
Kam tave sutikau, mėlynake lietuvaite
Kam karštai pamilau geltonkasę karalaitę
Ir kokiais tais kerais, meilės pinklėm apžavėjai
Kam slaptais burtais tu mano širdį pakerėjai.
Parašykite komentarą