Aš privažiuoju čia iš lėto, Į šį gyvenimą gėlėta
Bet mano mintys vėl iš lėto, ir vėl dangaus to ne žvaigždėto.
Ir vėl gyvenimas pamilo mane iš lėto, nepyk, kad mano širdyje tau nėra vietos.
Momentai pamestos monetos, danguj matau savas planetas.
Man nerūpi praeitis iš tiesu, O-og einu aš dulkėtu keliu.
einu aš dulkėtu keliu, einu aš dulkėtu keliu
Man nerūpi iš tiesu, kiek ji turi pinigu, kiti stumia be namų.
Tau gal nesvarbu, apsispreski tu, pažiūrėk kiek žmonių.
Darau tai ką jaučiu, apie muzoną kalbu, čia reiškias nėra ribų.
Ir vėl gyvenimas pamilo mane iš lėto, nepyk, kad mano širdyje tau nėra vietos.
Momentai pamestos monetos, danguj matau savas planetas (2x).
Vertinu tai ką turiu, neieskau laimės toli nuo namų
Akimirką kurioj aš gyvenu, mintimis iš lėto skrendu, tūkstančiai bemiegiu naktų
Nuscroll’intų kilometrų tarp netikrų žvaigždžių, ar negaila momentų praleistų
Ar negaila momentų praleistų, pasižėk į dangų kiek tikrų pasižėk į dangų kiek žvaigždžių.
Ir vėl gyvenimas pamilo mane iš lėto, nepyk, kad mano širdyje tau nėra vietos.
Momentai pamestos monetos, danguj matau savas planetas (2x).
Parašykite komentarą